Biržai

BIRŽŲ PILIS

Kunigaikštis Kristupas Radvila (1547-1603) savo Biržų žemių ir Lietuvos šiaurinio pasienio apsaugai Biržuose pastatė modernią, didžiausią ir stipriausią tuo metu Lietuvoje itališko tipo bastioninę tvirtovę. Darbai pradėti 1575 m., pastatant užtvanką Apaščios ir Agluonos upių santakoje. 1586-1589 metais supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų-reformatų bažnyčia, arsenalas ir maisto sandėliai, kareivinės bei kiti pastatai. Tvirtovė ir miestas sudarė vientisą gynybinį kompleksą. Tvirtovė baigta statyti 1589 m.

BIRŽŲ KRAŠTO MUZIEJUS „SĖLA"

1928 m. įkurtas Biržų krašto muziejus „Sėla" į Biržų pilies rūmus persikėlė ir čia savo veiklą pradėjo 1989 m. kovo 9 d. tarptautine moksline konferencija, skirta 400-tosioms Magdeburgo teisių Biržams suteikimo metinėms. 25 ekspozicijų salėse pristatoma Biržų pilies, miesto, viso Biržų krašto istorija, etnografija, religinių konfesijų raštija, menas. Dvejose parodų salėse nuolat keičiamos šiuolaikinio meno, tautodailės parodos, taip pat pristatomos parodos iš muziejaus sukauptų fondų bei parodos, rengiamos su kitais Lietuvos ir užsienio muziejais. Kunigaikščių Radvilų menės puošmena, buvusią didybę menantis pilies akcentas – atstatyta koklinė krosnis, puošta kunigaikščių atributika.

ASTRAVO DVARAS

Biržų miesto dalis Širvėnos ežero šiauriniame krante prie Apaščios upės. 1811 m. kunigaikštis Dominykas Radvila pardavė Biržų žemes grafui Mykolui Tiškevičiui, tačiau tik 1844 m. po ilgų teisminių ginčų pirkinys buvo įteisintas Tiškevičiams. Šie sugriautos tvirtovės nebeatstatinėjo, o kitoje Širvėnos ežero pusėje įkūrė savo rezidenciją. 1862 m. Astrave grafai pastatė dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu. Itališkų vilų stiliaus rūmai yra viena gražiausių romantizmo laikotarpio dvarų rezidencijų Lietuvoje. Rūmuose buvo dalis Tiškevičių ir Radvilų archyvo, biblioteka, kurioje buvo XV a.-XVII a. knygų, archeologijos, etnografijos, dailės kolekcijos XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje išvežtos į Vilnių ir Paryžių.

KIRKILŲ APŽVALGOS BOKŠTAS

Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas – beveik 30 kvadratinių metrų. Pirmajame aukšte yra 27,75 m² amfiteatras žmonių susibūrimams, nedideliems renginiams ar tiesiog poilsiui.

ILGIAUSIAS LIETUVOJE PĖSČIŲJŲ TILTAS

Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes, kuris saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. Ežero atsiradimas siejamas su Biržų gynybinės tvirtovės statyba. Pelkėtoje vietoje išsiliejęs beveik 400 ha ploto tvenkinys patikimai saugojo pilį ir miestą iš šiaurinės pusės.

SIAUROJO GELEŽINKELIO KOMPLEKSAS

Unikalus XX a. siaurojo geležinkelio kompleksas turi istorinę architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę. „Siaurukas" – tai 750 mm pločio vėžės geležinkelis, ilgiausias Europoje ir vienas unikaliausių mūsų šalies paveldo objektų, todėl išlikę siaurojo geležinkelio ruožai yra saugoma kultūros vertybė.

1928 m., kai kitoje ežero pusėje, Astravo dvaro pastatuose įsikūrė lino fabrikas, per Širvėnos ežerą buvo nutiestas 525 m. ilgio ir 2,45 m pločio pėsčiųjų tiltas, jungiantis Astravą ir Biržų miestą. Dabar Širvėnos ežero plotas yra apie 325 ha, o 525 m ilgio tiltas per jį - ilgiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje. Šiandieną šis tiltas gausiai lankomas žvejų, jaunavedžių, miestiečių ir miesto svečių, kurie nori pasigrožėti miestu, ežero ramybe ir tiltu pasivaikščioti iki Astravo dvaro.